KTU darbuotoja, radijo sporto entuziastė V. Daudaravičienė: „Šiame sporte nebūna identiškų situacijų – kaskart viskas na

Atsakyti
LY5AA
Admin
Pranešimai: 206
Užsiregistravo: 2017-03-02 16:49:28

KTU darbuotoja, radijo sporto entuziastė V. Daudaravičienė: „Šiame sporte nebūna identiškų situacijų – kaskart viskas na

Standartinė LY5AA » 2019-09-18 10:24:16

Sveiki,

pateikiu vieną iš radijo sporto šakų, apie kurią parašyta jau net KTU universiteto sistemoje. Čia jau progresas. Kopijuoju tekstą iš KTU sistemos:

Rugsėjo pradžioje Slovėnijoje vyko 22-asis Europos radijo sporto (sportinės radiopelengacijos) čempionatas. Jame varžėsi 335 sportininkai iš 28 šalių. Lietuvos atstovai čempionate pasiekė puikių rezultatų – asmeninėse įskaitose iškovojo 4 aukso, 3 sidabro ir 3 bronzos medalius, o komandinėse įskaitose pasipuošė net 4 aukso medaliais (vyrų V50 komandos, iškovojusios aukso medalį, sudėtyje buvo ir VU rektorius prof. Artūras Žukauskas). Čempionate dalyvavo ir net keturiose rungtyse į TOP 10 pateko KTU Doktorantūros mokyklos projektų vadovė Vita Daudaravičienė (iškovojo 4, 5, 6 ir 7 vietas). Pakalbinome KTU atstovę apie šį netradicinį sportą, jo žavesį ir iššūkius, su kuriais susiduria jo entuziastai.



Kuo sportinė radiopelengacija įdomi? Kokia tai sporto šaka?

Sportinė radiopelengacija (SRP arba tarptautiniu pavadinimu ARDF – Amateur Radio Direction Finding) – radijo sporto šaka, reikalaujanti puikaus fizinio ir techninio parengtumo, orientavimosi įgūdžių. Sportininkas, „apsiginklavęs" radijo imtuvu (pelengatoriumi), kompasu ir žemėlapiu, turi surasti miške paslėptus radijo siųstuvus-„lapes". „Lapė" – radijo siųstuvas, kuris veikia 3,5 arba 144 MHz dažniu ir cikliškai perdavinėja signalus. Žemėlapyje būna pažymėtas tik startas ir finišas, o „lapės" – ne. Sportininkai pagal amžiaus grupę, neviršydami nustatyto laiko, turi kuo greičiau surasti tam tikrą „lapių" skaičių. Pajėgiausių sportininkų – elito – grupių trasų ilgis 7–9 km (moterų W21) ir 9–12 km (vyrų M21). Jaunesniųjų bei veteranų grupių trasų parametrai mažesni negu elito grupių.

Lapių medžioklėje yra keturios rungtys – „klasika" 2 m ir 80 m bangų ruože (ilga trasa), „foksoringo" (radioorientacinio) bei sprinto rungtys. Pastaroji rungtis skirta daugiau šiai sporto šakai viešinti, nes paprastai organizuojama žiūrovams patogiose vietovėse, pavyzdžiui, miesto parkuose.



Kas jus labiausiai žavi šiame sporte?

Šiame sporte nė vienoje rungtyje nebūna identiškų situacijų – kaskart viskas nauja. Kitas miškas, kitoks reljefas, giedras ar lietingas oras, pelkėta lyguma ar kalnuota vietovė, skuboti ir klaidingi ar logiški ir apgalvoti sprendimai trasoje nulemia rezultatus. Finiše su kolegomis daliniesi bėgimo ypatumais, sunkumais, analizuoji savo ir kolegų bėgimą bei klaidas. Visa tai kursto norą grįžti į mišką dar ir dar.

Varžybų metu dalyviai yra konkurentai, tačiau pasiekę finišą – draugai, besidalijantys džiaugsmu ir nusivylimu. Mane labiausiai žavi pažintys su įvairių šalių sportininkais ir ilgainiui puoselėjama draugystė. Šiemet Birštone vyko atviras Lietuvos SRP čempionatas, kuriame dalyvavo mūsų draugai „lapininkai" iš Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos ir gausi grupė iš Pietų Korėjos. Tai puikus varžybų metu užsimezgusios draugystės pavyzdys.



Ar šiuo sportu užsiimate seniai?

Radijo sportas mane lydi nuo gimimo, nes mano tėtis – žinomas trumpabangininkas, todėl pažintis su radijo imtuvais, siųstuvais, Morzės abėcėle ir antenomis man buvo gana ankstyva. Tėtis ir mane, ir dviem metais vyresnį brolį sudomino radijo sportu. Tačiau aš paauglystėje pasyvų sėdėjimą prie telegrafo rakto radijo stotyje iškeičiau į aktyvų sportą gamtoje – sportinę radiopelengaciją, dar kitaip vadinamą „lapių medžiokle". Septintoje klasėje „medžioti lapes" paskatino mano fizikos mokytojas ir treneris R. Fabijonavičius, kuriam esu už tai dėkinga. Besimokydama mokykloje, buvau pasiekusi neblogų rezultatų respublikiniu mastu. Išvykus studijuoti į Kauną, vėliau, sukūrus šeimą, dėl įvairių aplinkybių nesportavau 12 metų, tačiau 2008-aisiais grįžau į sportinę radiopelengaciją, vėl pradėjau aktyviai treniruotis ir dalyvauti varžybose.



Apie šią sporto šaką visuomenė žino ne itin daug. Su kokiais iššūkiais susiduria jos atstovai?

Tenka apgailestauti, kad Lietuvoje ši sporto šaka tiesiog miršta – negauname reikiamo finansavimo, sunku pritraukti jaunimą. Entuziastų likusi tik saujelė – daugiausia Šiaulių krašte, iš kur esu kilusi ir aš. Štai Čekija, Rusija šiai sporto šakai skiria palyginus daug dėmesio ir šių šalių atstovai dažniausiai būna laimėtojai įvairiuose čempionatuose. Tačiau nenusileidžiame ir mes, lietuviai. Nors mūsų „lapių medžiotojų" Lietuvoje nedaug, tačiau tarptautiniu mastu esame žinomi kaip itin stiprūs varžovai, ir per apdovanojimus dažnai girdimas Lietuvos himnas.

Asmeniniai Vitos Daudaravičienės pasiekimai:

2012 m. Serbijoje (Kopaonik) pasaulio ARDF čempionatas. Klasikos 3,5 MHz diapazono rungtyje W35 grupėje pritrūko 24 s iki trečios vietos, užimta 4 vieta.

2013 m. Lenkijoje (Kudowa Zdroj) vyko ARDF Europos čempionatas. Klasikos 144 MHz diapazono rungtyje W35 grupėje užėmė 1 vietą net 41 minute aplenkdama antroje vietoje likusią Čekijos atstovę.

2014 m. Kazachstane (Burabay) vyko pasaulio čempionatas. Klasikos 3,5 MHz diapazono rungtyje W35 grupėje tapo pasaulio čempione. Komandinėje įskaitoje su kauniete Aušra Bartkevičiene W35 grupėje taip pat iškovojo aukso medalius, o klasikos 144 Mhz diapazono rungtyje komanda laimėjo sidabro medalius.

2016 m. Bulgarijoje vyko ARDF pasaulio čempionatas. Klasikos 144 MHz diapazono rungtyje W35 grupėje tapo pasaulio čempione. Komandinėje įskaitoje su Aušra Bartkevičiene W35 grupėje klasikos 144 MHz ir 3,5 MHz rungtyse iškovojo sidabro medalius.

2017 m. Lietuvoje vyko ARDF Europos čempionatas. Klasikos 144 MHz diapazono rungtyje W35 grupėje laimėjo trečią vietą. Komandinėje įskaitoje su šiauliete Aušra Dapkiene W35 grupėje iškovojo aukso medalius 3,5 MHz klasikos rungtyje ir 3 vietą 144 MHz diapazono rungtyje.

2018 m. P. Korėjoje vyko ARDF pasaulio čempionatas. Nedovanotinos klaidos lėmė, kad grįžo be medalių, užėmusi 5 ir 7 vietas klasikinėse rungtyse W35 grupėje.

2019 m. Slovėnijoje Europos čempionatas. Atstovavo W21, moterų elito grupei. 21 sekundės trūko iki bronzos 3,5 MHz klasikos rungtyje, o 144 MHz rungtyje liko šešta.

Informaciją parengė Giedrė Žakelė, KTU Komunikacijų skyrius
Prikabinti failai
LT komanda.jpg
Lietuvos komanda
Vita Daudaraviciene.jpg
KTU darbuotoja Vita Daudaravičienė

LY5XX
Pranešimai: 189
Užsiregistravo: 2017-06-03 19:46:48

Re: KTU darbuotoja, radijo sporto entuziastė V. Daudaravičienė: „Šiame sporte nebūna identiškų situacijų – kaskart viska

Standartinė LY5XX » 2019-09-18 13:26:52

Manau, kad šita tema turėtų būti perkelta į kitą skyrelį, pvz "Istorija"
73!
LY5XX Karolina

Atsakyti